Turbūt pagrindinė vadybinės literatūros dalis yra skirta sėkmei, dažnai ši sėkmė siejama su finansine gerove. Kad pasiektumėte finansinę gerovę, jums komercinių knygų autoriai pasiūlys daugelį idėjų: neuro lingvistinis programavimas, afirmacijos, energijos nukreipimas tinkama linkme ir t.t., ir pan. Esu perskaitęs daugelį tokio turinio knygų ir esu įsitikinęs, kad jų vienintelis tikslas – tai tam tikrų smegenų dalių stimuliavimas, kuris yra atsakingas už tai, kad jūs pirktumėte ir vartotumėte šią produkciją, kai tik jums nesiseka. O juk didžiajai daliai žmonių dažniau nesiseka, negu sekasi. Kitaip sakant, rinkos potencialas beribis. Tačiau esu įsitikinęs, kad sėkmė nėra susijusi su afirmacijomis ar su neuro lingvistiniu programavimu. Tikroji sėkmė yra susijusi su dviem svarbiais momentais. Visų pirma, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tai nesėkme, o antra – nustojimas vaikytis tik materialios naudos. Mano asmenines mintis, kodėl taip manau bei ko iš to gali pasimokyti logistikos bendrovės, rasite žemiau.
Motyvacinių kalbėtojų anatomija.
Nesu kažkoks įžymus motyvacinis kalbėtojas, mano straipsnio tikslas nėra skirtas jus motyvuoti. Jeigu jūs tikitės sužinoti dar vieną lengvą techniką, kaip pasiekti sėkmę, galite tiesiog praskipinti mano straipsnį, šio straipsnio esmė ne ta. Tiesiog noriu su savo skaitytojais pasidalinti tuo, kas, manau, iš tikro yra svarbu norint pasiekti asmeninę ar įmonės sėkmę.
Kadangi nesu motyvacinis kalbėtojas ir neuždirbu iš individualių žmonių, neturiu kažkokių įrodymais pagrįstų teiginių, kurie yra labai populiarūs. Kalbu apie pavyzdžius, kurių pilna kiekvienoje motyvacinėje knygoje ar kitame informaciniame produkte iš serijos „Su manimi pradėjo dirbti Sulfinijus ir po 6 mėn. jo turtas išaugo iki x milijonų, jis to pasiekė naudodamas slaptą strategiją, kurią aš sugalvojau, perskaitęs tūkstančius knygų“. Supratote, apie ką aš?
Tokie žodžiai veikia kaip narkotikas, nes mes visi norime sėkmės, to ypač nori nesėkmingi žmonės. O nesėkmingas žmogus nebūtinai neturtingas žmogus, tai gali būti ir turtingas, tačiau psichologiškai palaužtas, išsigandęs žmogus. Nemaža dalis psichologinės literatūros analizuoja būtent sėkmingus žmones ir pastebi, kad sėkmingi žmonės yra labai išsigandę, jie bijo viską prarasti, o kartais mano, kad jie neverti to, ką turi. Todėl sėkmės mokytojų rinkos potencialas yra milžiniškas, nes dažnam iš mūsų reikia arba susitaikymo su savimi, arba sėkmės. O svarbiausia, greito ir lengvo kelio, kad tai pasiektume. Tačiau kiekvienas sėkmingas žmogus arba psichologiškai stiprus žmogus jums pasakys, kad nėra nei greito, nei tuo labiau lengvo kelio sėkmės ir stabilumo link. Tai yra juodas savęs tobulinimo darbas. Tačiau jeigu jūs tai žinosite, jūs nepirksite šių knygų.
Nenoriu pasakyti, kad tos knygos blogos, jos tikrai reikalingos tam tikrame gyvenimo etape, jos taip pat gali padėti išlipti iš tam tikros psichologinės duobės, tačiau jų prisiskaitę netapsite sėkmingi ar psichologiškai stabilūs. Priešingai, kai kurie šių autorių siūlomi savitaigos metodai gali netgi pailginti kelią į sėkmę.
Kaip suprasti, kad jūs esate ten, kur turite būti?
Kad ir kaip keista, bet tikrasis supratimas, kas yra sėkmė ir psichologinė ramybė, suprantau kai patyriau vieną didžiausių savo nesėkmių. Tuomet ir suvokiau, kad sėkmė ateina tuomet, kai nustoji vaikytis pinigų, nustoji tikėtis, kad va ji tuoj ateis pas tave, kai nustosi mąstyti, ką apie tave mano kiti ir kai tiesiog atrandi vietą, kurioje tu gali daryti reikšmingus darbus. Mano giliu įsitikinimu, šis supratimas negali ateiti, kol nepatiri nesėkmės. Nesėkmė yra kritinis elementas, kuris reikalingas, kad mes atrastume save. Japonų patarlė teigia, kad norėdami surasti save, jūs privalote pamiršti save. Ir kuo didesnė nesėkmė ir kuo stipriau ją išgyvenate, tuo didesnė tikimybė, kad surasite tikrąjį savąjį „Aš“, tikrąją vietą pasaulyje ir tik tada paskui jus ateis pinigai, ramybė, tikrumas, taip įgysite ištvermės ir energijos savo tikslų siekimui.
Daugelyje knygų apie sėkmės paiešką, kaip pradinį sėkmės impulsą, traktuoja norą, tai yra norą uždirbti x kiekį pinigų, norą padėti žmonėms, norą būti svarbiam. Deja, bet nė vienas sėkmės mokytojas nepasakė nieko naujo, ką išdėstė A. Maslow savo poreikių hierarchijoje – statusas ir pasitenkinimas stovi ant aukščiausio laiptelio. Nors tikra tiesa, kad noras yra visų svarbiausias dalykas siekiant sėkmės, tačiau netinkami norai, o dažnai netinkami norai yra susiję tik su materialiais dalykais, gali jus nublokšti atgal.
Kad geriau suprastumėte, apie ką aš, pasidalinsiu asmenine patirtimi. Nuo pat mažų dienų buvau labai rimtai nusiteikęs būti sėkmingu žmogumi. Žinoma, pradžioje tai buvo tik žodžiai, deja, buvau didesnis tinginys, todėl godžiai skaičiau kiekvieną motyvacinę knyga, kurioje buvo teigiama, kad jeigu tu panorėsi, tai visko ir pasieksi. Žinoma, tuomet į tą dalį, kuri buvo susijusi su sunkiu darbu, savęs pažinimu, nekreipiau dėmesio. Negaliu sakyti, kad blogai sekėsi, kažkaip slydau ir netikėtai atslydau iki vieno logistikos verslo, kurį pardaviau, pagalvojau, taigi čia tik kelias sėkmės link. Vėliau“ įsipatoginau“ šiltoje vietoje, pradėjau daryti karjerą vienoje didelėje įmonių grupėje, viskas sekėsi puikiai, tačiau kažkuriuo momentu visgi pradėjau suprasti, kad juk turėjau didesnių svajonių. Kitaip sakant, mano racionalusis protas sakė, kad taigi tu viską turi, ko tau daugiau reikia, tačiau pasąmonė, kurioje užsifiksuoja svarbiausi, pamatiniai mūsų svajonių elementai, pradėjo krėsti pokštus. Ir nuo šio momento prasideda ta vieta, kai mūsų materialios afirmacijos pradeda mums kenkti. Tai yra, pasąmonė, kuri yra beribė ir neturi jokių limitų, mums duoda signalą, kad ė tu ne tą darai, tačiau protas, kuris yra limituotas ir kuriame dažnai atgula visos su materialiomis gėrybėmis susijusios afirmacijos, pradeda mus riboti. Mano konkrečiu atveju, aš palipau dar vienu karjeros laipteliu aukščiau, atrodo, pasiekiau savo mini finansinį planą, ir užteks, tačiau mano nuostabai pasąmonė pradėjo krėsti tokius pokštus, kuriems aš nebuvau pasiruošęs. Tai yra, aš pradėjau daryti visas įmanomas klaidas, kurios mane palengva vertė pasirinkti kitą kryptį. Ir mano nuostabai, būtent ši pasikeitusi kryptis, atvedė link supratimo, kad sėkmė ateina būtent tada, kai tu nustoji vaikytis pinigų ir susitelki į aukštesnius tikslus.
Žinoma, noras buvo pradinis impulsas, tačiau be tos nesėkmės, aš turbūt taip ir nebūčiau supratęs, ko aš iš tikro noriu. Ir esu įsitikinęs, kad būtent tos afirmacijos, apie kurias kalba didžioji dauguma motyvacinių knygų (kalbu apie tai, kad tu turi įsivaizduoti, kaip tu vairuoji savo prabangų automobilį ir t.t. ir pan.) iš esmės pailgina kelią iki supratimo, kad aukštesnis tikslas veda mus link finansinės sėkmės, o ne atvirkščiai.
Dažnai stebime panašią situaciją ir su įmonėmis. Jos įkuriamos dėl tam tikro pradinio tikslo, vėliau dalis įmonių evoliucionuoja. Vienos tai padaro sėkmingais, kitos ne, tačiau didžioji dauguma pasilieka savo burbule ir pradeda bitjoti rizikuoti, nekelia sau ambicingų tikslų, neišnaudoja visų galimybių.
Gal mūsų asmenines patirtis galime pritaikyti ir plėtodami savo verslą? Gal trumpalaikis pelnas ir ėjimas įprasta vaga nėra sėkmė? Gal sėkmė slypi mūsų gebėjime keistis, priimti pažangą ir į sėkmę versle pažvelgti naujai? Gal reikia transformuoti savo įprastą misiją?
Aš pasirinkau transformacijos kelią. Šiuo metu mano misija ambicingesnė, užsiimu reikšmingesne veikla, stengiuosi padėti logistikos bendrovėms įgyvendinti reikiamus pokyčius ir augti greičiau. Kalbėdamas apie pokyčius, turiu galvoje pažangą, prisidedant prie tvarios planetos ir visuomenės kūrimo , skaitmenizaciją, kuri ne tik optimizuoja verslo procesus, bet ir leidžia mažinti aplinkos taršą. Taip pat noriu prisidėti prie logistikos verslo populiarinimo, kadangi logistika nėra susijusi vien tik su prekės pervežimu iš taško A į tašką B, tai yra daug įdomesnis ir svarbesnis procesas. Pažiūrėkite į TOP pasaulio įmones, sunkiai atskirsi, ar tai logistiniai ar prekybos verslai. Manau, kad dabartinės technologijos dar labiau sustiprins šio sektoriaus reikšmę. Taip pat noriu perduoti žinutę, kad ir logistikos įmonių vadovai privalo transformuoti savo verslo modelius ir kelti sau ambicingesnius tikslus. Įmonės privalo transformuotis iš reaktyvios logistikos paslaugas teikiančios bendrovės į aukštą pridėtinę vertę kuriančias ir aplinką tausojančias įmones, kurios teikia ne vien transportavimo paslaugas, bet ir aktyviai prisideda prie pasaulio gerovės kūrimo.
Ačiū už dėmesį. Noriu pasveikinti visus dirbančius logistikos srityje, šio sektoriaus svarba labai auga ir augs ateityje.
Apie autorių.
Tomas Ananjevas yra tiekimo grandinės profesionalas, sukaupęs 15 metų darbinę patirtį logistikos paslaugų pirkimo, pardavimo bei tiekimo grandinių modeliavimo srityse. Baigęs profesinę karjerą jis įkūrė konsultacijų, mokymų bei darbuotojų nuomos bendrovę, kuri dirba išimtinai su logistikos bendrovėmis. Šiuo metu Tomas padeda logistikos bendrovėms diegiant reikiamus pokyčius, kurie užtikrina verslo augimo bei tęstinumo galimybes. Susisiekti su Tomu galite paspaudę čia.
