Darbo vietų ateitis

Ar reikia bijoti darbo vietų praradimo, kuris bus neišvengiamas technologinės revoliucijos laikotarpiu ir kaip jos pakeis tiekimo grandinėje veikiančias įmones?

Pasaulis sparčiai kinta veikiamas naujovių ir technologijų, kurios mūsų gyvenimą pakeis negrįžtamai. Aišku viena, kad technologijos leis mums dirbti efektyviau, kai kurie darbai bus automatizuoti arba robotizuoti, o kai kurių išvis neliks. Naujosios technologijos keičia verslo pasaulį neatpažįstamai, vieni verslai išnyksta, kiti persitvarko, prisitaiko prie technologijų ir juda klestėjimo link. Kaip šie pokyčiai paveiks pasaulinę darbo rinką? Būgštauti neverta – viskas turėtų būti paprasčiau, kadangi darbai bus nudirbami greičiau, sutrumpės darbo dienos laikas, atsiras naujų galimybių, leisiančių prailginti žmogaus darbingumą, efektyviau bus sprendžiamos darbuotojų senėjimo problemos. Kita vertus, nebeliks daugelio darbo vietų, o tokia perspektyva neramina ir baugina, ypač tai paveiks nekvalifikuotus ir senesnio amžiaus darbuotojus. Taigi, naujosios technologijos iš vienos pusės gėris ir būtinybė, iš kitos – grėsmė ir nežinomybė. Deja, tokia žmogaus prigimtis, kad dažnai bijoma naujovių ir pokyčių, tačiau visos technologijos kuriamos žmonių ir žmonėms, todėl pasaulio politikai turės surasti šios problemos sprendimo būdus, kurie pašalintų nežinomybę. Tačiau aišku ir tai, kad politikai, veikiami įvairių interesų grupių, ne visada sprendžia šias problemas paprastų žmonių ar pasaulio šalių naudai. Šiame straipsnyje įvardinsiu galimus technologijų vystymosi scenarijus bei aptarsiu, kaip kiekvienas iš jų galėtų paveikti šiuolaikines darbo vietas, išskirsiu vadovo reikšmę šiame naujame, efektyvesniame technologijų pasaulyje, ypatingą dėmesį skrisiu tiekimo grandinei ir su ja susijusioms paslaugas teikiančioms įmonėms.

Ar per artimiausius 5-15 metų, technologinės naujovės pakeis daugelį darbo vietų?

Kol technologinės naujovės dar nėra įdiegtos, tai yra kol svarbiausios iš jų dar tik bandomos ir kol jos dar neformuoja bendros visumos, turime daug neapibrėžtumo. Daugelyje straipsnių rašoma, jog per artimiausius 5-15 metų dauguma darbo vietų logistikos, gamybos, pardavimo bei kitose srityse išnyks, o jas pakeis šiuolaikinės technologijos, todėl šie pokyčiai sukels nedarbą. Kad geriau suprastume technologijų įtaką bei geriau įsivaizduotume, kaip greitai šie pokyčiai pasieks mus, reikėtų įvardinti ir paanalizuoti kiekvieną iš žemiau nurodytų technologijų plėtros scenarijų:

Kad pirmasis scenarijus išsipildytų, reikalingos investicijos plėtrai, palankios ekonominės, politinės ir socialinės aplinkos. Tai yra reiktų, kad įmonės noriai investuotų į technologijas ir turėtų galimybių tai daryti, politikai sparčiai priiminėtų reikalingus teisės aktus bei nekliudytų technologijų plėtrai, visa tai skatintų spartų technologijų vystymąsi bei pigimą. Vertinant visus tris scenarijus, šiandien atrodo, kad visgi perspektyviausias dalinis įsitraukimas, kuris po truputį plėsis į kitas sritis su tendencija greitėti. Kadangi pasaulyje vis dar turime didelius išsivystymo ir ekonominio pajėgumo skirtumus, todėl kai kuriose srityse bei kai kuriose šalyse žmogaus darbas bus pigesnis lyginant su investicija į technologijas. Iš tiesų šiuos scenarijus jau matome besivystančius ir dabar, tačiau vis dar yra daug abejonių, ar tai įgaus pagreitį ir pradės panašėti į pirmąjį scenarijų, kai technologijos plis greitai ir per artimiausius 5-15 metų daugelis darbo vietų bus prarastos.  Tuo labiau, kad, kaip ir minėjau anksčiau, labai didelę reikšmę turės politiniai sprendimai, atsižvelgiant į tai, kad greitas perėjimas prie technologijų, keltų nedarbo lygį, labai mažai šansų, kad politikai priims skausmingus sprendimus bei numos į tai ranka. Ne mažesnę įtaką daro ir gyventojų populiacijos senėjimas, kadangi šiai kartai technologijomis pagrįstas pasaulis yra naujovė, todėl pereinamasis laikotarpis šiek tiek užtruks. Reikia įsivertinti ir tai, kad kai žmogus bus pakeistas robotu ar kita technologija, naujo darbo paieška gali užtrukti, kadangi nebus įmanoma taip greitai persikvalifikuoti, atsiras finansinis spaudimas valstybių biudžetams dėl vienokių ar kitokių kompensacijų. Apie kompensavimo priemones šiuo metu vyksta diskusijos, ypatingo dėmesio susilaukia bazinės algos mokėjimo galimybė. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad norint mokėti kompensacijas, būtina sukaupti papildomų lėšų į biudžetą, kurios gali ateiti per mokesčių didinimą arba per kitų biudžetinių eilučių karpymą. Nereikėtų būti optimistais ir manyti, kad valstybės lengvai susimažins arba perskirstys asignavimus, tai yra labai sunkus ir ilgas procesas, kadangi tai paliečia daugybę interesų grupių. Taigi, realiausias sprendimas – mokesčių didinimas įmonėms, kurios pelnysis iš naujųjų technologijų. Ir vėl priėjome lūžio tašką, kai reikės įsivertinti, ar technologijos atlaisvins pakankamai lėšų, kurias bus galima naudoti kompensacijų paketams, investicijoms ir t.t. Žvelgiant istoriškai (pramonės revoliuciją, kapitalizmo plėtrą)ir praktiškai mąstant, vėlgi viskas atsiremia į technologijų pigumą ir kiekvienos srities imlumą naujosioms technologijoms. Pradiniame etape jos tikrai nebus tokios pigios bei prieinamos kiekvienai įmonei ir kiekvienai sričiai, tačiau laikui bėgant jos taps vis pigesnės, technologijos papildys vienos kitą ir taip įsisuksime į technologinę spiralę, kuri atneš labai daug naudos visiems rinkos dalyviams, tikiu, kad atneš naudos ir žmonėms bei  atpirks pereinamojo laikotarpio sunkumus. Tuo labiau, kad reikia nepamiršti, jog kiekvienas rinkos žaidėjas yra labai svarbus ekonomikai ir jos klestėjimui. Jeigu mes nesugebėsime šio virsmo kontroliuoti, t.y. nesukursime mechanizmo, kaip kompensuoti prarastas darbo vietas, kaip atgal įsukti į ekonomiką sritis, kurios bus sunaikintos technologijų , bei kaip subalansuoti visą šia technologijomis paremtą ekonomiką, mūsų tikrai lauktų tiek ekonominis, tiek socialinis krachas, kuris nebūtų naudingas nei verslo įmonėms, nei visuomenei. Kada ši naujoji revoliucija pasieks apogėjų, prognozuoti, žinoma, sunku, bet atsižvelgiant į politines, socialines bei ekonominės sąlygas, mano nuomone, masiška automatizacija ir sistematizacija mus pasieks per artimiausius 15 metų ir, kaip prognozuojama, tęsis apie 60 metų.

Kaip technologinės naujovės paveiks logistiką bei tiekimo grandinę

Logistika neatsiejama kiekvienos įmonės dalis, ji užima svarbią vietą tiekimo grandinėje bei visoje vertės grandinėje. Šiuo metu dėl internetinės prekybos ji tampa vis svarbesnė ir, žinoma, tai bus viena pirmųjų sričių, kurią naujosios technologijos pakeis negrįžtamai. Kodėl aš taip manau? Pirma, šiuo metu logistikos įmonės susiduria su didelėmis darbuotojų trūkumo problemomis pradedant žemiausios grandies darbuotojais – vilikių vairuotojai, sandėlio darbuotojai –  baigiant vidutinio ir aukščiausio lygio vadovais. Antra, tai yra ta sritis (kalbant ne vien apie logistiką, bet apie visą tiekimo grandinę), kuri yra labai jautri žmogiškojo faktoriaus klaidoms, kurios įvyksta dėl neapsižiūrėjimo, netinkamos komunikacijos ir t.t.. Trečia, optimizavus visus tiekimo grandinės dalyvius būtų greitai pasiekiama ekonomija, kadangi eliminuotųsi žmogiškojo faktoriaus klaidos dėl trumpėjančio pristatymo laiko bei greitėjančio žaliavų apyvartumo. Ketvirta, logistika yra labai aplinką teršianti sritis. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją su CO2 emisijomis, nori nenori reikės pereiti prie žalesnių aplinką tausojančių technologijų. Penkta, mes turime daug didelių ir galingų logistinių įmonių, kurios turi finansinių galimybių atlikti reikiamas investicijas. Tuo labiau, kad pirmąsias užuomazgas matome jau ir dabar: įmonės investuoja į automatines sandėlių valdymo, krovimo sistemas, kurioms valdyti užtenka vos kelių operatorių, atsiranda vis daugiau technologinių įmonių, kurios sujungia krovinio siuntėją su vežėju, taip naikinami tarpininkai, krovinių brokeriai, kurie nekuria pridėtinės vertės, o dirba tik komunikuodami telefonu. Be abejo, yra ir daugiau pavyzdžių, bet, manau, šie du geriausiai iliustruoja tai, kas šiuo metu vyksta ir įgauna pagreitį.

Svarbiausios technologinės naujovės, kurios turės įtakos tiekimo grandinei yra šios: savaime valdomi vilkikai, laivai bei lėktuvai ; BIG data ir jos efektyvesnis panaudojimas ; Blockchain technologijos; Daiktų internetas ; Robotika ; Išmanieji sensoriai; Dronai ; 3D printeriai, elektromobiliai ir Hyperloop (tai kol kas skamba kaip fantastika, bet, jeigu Elonas Muskas užsiima šiuo reikalu, tai šansų, kad tai yra realu, tikrai yra).

Kaip minėjau, pirmieji technologinės revoliucijos požymiai logistikoje stebimi jau dabar: robotizuojami sandėliai, kuriamos platformos, kurios sujungia vežėją ir krovinio siuntėją, taip naikinama krovinių brokerių įtaka. Antroji ir rimtesnė banga prasidės, kai į kelius, orą ir vandenį masiškai išvažiuos/išplauks bei išskris pirmieji savaime valdomi automobiliai, laivai bei lėktuvai. Trečioji, viską vainikuojanti banga užplūs, kai visos technologijos susijungs į visumą, t.y. gamyklos savo automatinėmis sistemomis seks krovinių likučius, pardavimus, galės automatiškai užsakyti transportą, žaliavas, prie viso to prisidės daiktų internetas ir kt. technologijos. Visoje vertės grandinėje bei tiekimo grandinėje praktiškai nebereikės žmonių, procesai sensorių ir kitų technologijų pagalba bus automatizuoti, tikslūs bei apskaičiuoti. Mūsų laukia tikrai nuostabūs laikai, kai priartėsime prie tobulos tiekimo grandinės, kai galėsime labai tiksliai planuoti pasiūlą  ir paklausą, inventorių apyvartumą ir daugelį kitų dalykų. Kodėl manau, kad tai gražu? Todėl, kad logistika visų pirma yra optimalus, savalaikis bei tikslus informacijos ir atsargų valdymas, o visos šios technologijos leis jai grįžti prie ištakų, atsisakant nereikalingų ir laiką eikvojančių veiklos formų.

Logistikos paslaugas teikiančių įmonių ateitis

Naujosios technologijos taps tikru iššūkiu logistikos paslaugų teikėjoms. Kadangi tiekimo grandinės ir konkrečiai logistikos sąvoka apima labai daug paslaugų teikėjų: vežėjai (oro, sausumos, vandens), brokeriai, uosto ekspeditoriai, krovos kompanijos, muitinės tarpininkai, sandėliavimo paslaugas teikiančios įmonės, pakavimo ir skirstymo įmonės, gamybinės įmonės, distribucinės įmonės ir kt., būtų labai sunku kalbėti apie kiekvieną atskirai, todėl viską suskirstysiu į tris grupes ir kalbėsiu bendrai apie technologijas, kurios labiausiai paveiks aukščiau aptartus procesus. Labai svarbu, kokia naujoje technologinėje įmonėje bus vadovo įtaka ir į ką paslaugas teikiančios įmonės turės atkreipti dėmesį, norėdamos išlikti.

Kalbėdamas apie logistikos įmones išskirsiu jas į kompanijas, kurios turi turto (vežėjai, sandėliavimo įmonės ir kt.), įmones, kurios neturi savo turto (krovinių brokeriai, uosto ekspeditoriai ir kt.), bei technologines įmonės (įmones, kurios kuria logistinius sprendimus siekdamos naikinti tarpininkus arba siekdamos užsidirbti iš technologinių sprendimų parduodant jas logistikos įmonėms).

Tarpininkams arba įmonėms, kurios neturi jokio turto, atsiras reali grėsmė išnykti, nes jų verslas gali būti perimtas technologinės platformos, kuri dirba efektyviau bei pigiau. Tokioms įmonėms reikės sparčiai keisti nusistovėjusias valdymo struktūras, pardavimo kanalus bei ieškoti naujų talentų, kurie galėtų vesti įmonę sėkmės link. Šiuo laikotarpiu reikės tvirtai apsispręsti, kuriuo keliu eiti, kaip konkuruoti su naujomis rinkos dalyvėmis, kaip sukurti papildomą pridėtinę vertę klientui, siekiant, kad jos nebūtų lengvai pakeičiamos platformomis.

Vežėjai ir kitos turtu paremtos įmonės privalės optimizuoti savo veiklą, privalės išsirinkti tas technologijas, kurios joms bus aktualiausios ir sparčiai investuoti savo lėšas į jas. Jos susidurs su darbuotojų persikeitimo problemomis, t.y. kai kurių darbuotojų visiškai neliks (krovėjai, vairuotojai), kai kurių darbuotojų skaičius labai sumažės (vadybininkai, planuotojai, vidurinės grandies vadovai), o kai kurių padaugės (pvz. programuotojai), net neabejoju, kad atsiras ir naujų pozicijų (galimai išorinių konsultantų, kurie įgyvendins šiuos pokyčius). Bendrai reikia suprasti, kad nuo sugebėjimo tinkamai identifikuoti tas sritis, kurios jums yra aktualiausios, ir nuo sugebėjimo kuo greičiau tuos pokyčius įgyvendinti priklausys ir jūsų konkurencinis pranašumas, nes kai sumažėja procesų skaičius, sėkmė vis labiau priklauso nuo to, kaip efektyviai tas procesas veikia. Nereikėtų pamiršti, kad nemažai įtakos turės ir 3D printeriai, kaip kad elektroninė prekyba veikia logistinių įmonių augimą. Ši technologija veiks atvirkščiai – lems logistikos sektoriaus mažėjimą, o tai, žinoma, didins įtampą bei kurstys konkurencinę kovą dėl išlikimo.

Technologijomis pagrįstos įmonės, tai yra tos įmonės, kurios turės tik technologiją ir norės ją parduoti klientams (gamykloms, logistikos ir kt. įmonėms) arba įmonės, kurios turės technologijas ir iš jų norės užsidirbti tiesiogiai, naikinant tarpininkus(pvz. brokerinės platformos). Tai bus tos įmonės, kurios įneš daugiausiai šurmulio ir duos daug gero impulso senosioms įmonėms, kurios privalės įgyvendinti organizacinius pokyčius bei keistis ir judėti kartu su naujomis tendencijomis. Kadangi šiais laikais technologijos vystosi labai sparčiai, šios įmonės privalės stebėti konkurencinę aplinką, sekti naujoves siekiant, jog nauji rinkos žaidėjai nepradėtų teikti inovatyvesnių paslaugų. Šioje srityje konkurencinę kovą laimės tos įmonės, kurios pažangiai visuomenei pateiks inovatyviausius sprendimus, sugebės plėsti arba pakeisti savo paslaugų spektrą taip, kad aplenktų konkurentus ir prisitaikytų prie kintančių sąlygų greičiau už juos.

Neabejotinai technologijos keis ir įmonių vadovų bei padalinių vadovų darbą. Technologijos visų pirma mažins žmogiškojo kapitalo reikšmę, optimizuos darbus, mažins darbų atlikimo laiką, visa tai performuos iki šiol populiarią daugiapakopę verslo valdymo struktūrą į plokštesnę, keisis darbinės pozicijos, t.y. mažės nekvalifikuoto darbo specialistų, specialistų, kurie paprasčiausiai suvedinėja informaciją ir t.t. Bendrai informacija bus labai supaprastinta, taigi, ateities vadovai ją gaus vis paprastesne forma, ši informacija bus lengvai prieinama ir sisteminama. Taigi, gyvename labai įdomiais laikais, pokyčių laikais, kai kiekviena organizacija taip pat ir jų vadovai turės keistis. Prie įprastinių gero vadovo funkcijų, tokių kaip: gebėjimo ištransliuoti misiją ir pavedimus, gebėjimo bendrauti bei parduoti savo idėjas, komandos valdymo, sugebėjimo teisingai priimti sprendimus, organizuotumo, gebėjimo pritraukti geriausius žmones ir t.t. prisidės tokios savybės kaip technologijų bei daugelio verslo sričių išmanymas, gebėjimas sisteminti ir perdirbti informaciją, gebėjimas vykdyti nuolatinius pokyčius ir priimti greitus sprendimus. Didžiųjų technologinių įmonių  vadovai jau ir dabar privalo visas žinias taikyti, tačiau mažesnių arba tradicinių verslo sričių atstovai vis dar nenori keistis. Tačiau technologijoms plintant į vis daugiau verslo sričių, gilesnių žinių ir naujoviško požiūrio bus reikalaujama ir iš tradicinių verslo sričių vadovų.

Kalbant apie šiuolaikinių logistikos  įmonių ar tiekimo grandinės vadovus, reikėtų pabrėžti, kad dažnai  tai yra seno“ sukirpimo“, siaurų pažiūrų žmonės, skaičiavimus ir prognozes atliekantys exceliu, jie yra griežti, kadangi dirbant su vairuotojais ir sandėlio darbuotojais to reikalauja jų darbo specifika, tačiau jie klaidingai mano, kad taip pavyks išvengti žmogiškojo faktoriaus klaidų.

Tipinės mažos arba vidutinės pervežimo įmonės vadovas yra rūstus, paniuręs, kadangi vairuotojai visur vėluoja, o vadybininkai nededa pakankamai pastangų, jog to išvengtų, jie džiaugiasi, kad gps ir mobiliojo ryšio technologijos leidžia  matyti, kur yra jų vilkikai, susisiekti su vairuotojais, o reisus gali suvesti į intranetą.

Tipinės mažos arba vidutinės gamybinės įmonės logistikos vadovas skaičiuoja žaliavų poreikį ekseliu, geriausiu atveju naudojasi kokia valdymo programa SAP ar kt., bet neišnaudoja visų modulių privalumų, transportą užsakinėja pagal poreikį, dirba su pastoviais vežėjais ar brokeriais, kainos dažniausiai nustatomos intuityviai, pagal sezoniškumą arba atliekant apklausą išsirenkamas pigiausias variantas.

Tipinės ekspedicinės įmonės vadovas bando griežtai reikalauti, kad jų darbuotojai kuo daugiau skambintų klientams bei vežėjams, rašytų elektroninius laiškus, taip norėdamas pritraukti kuo daugiau  klientų, dažnai orientuojasi ne į  kokybę o į kiekybę. Visoje vertės grandinėje tokių tipinių atveju tikriausiai rastumėme daug, nesakau, kad tai yra blogai, tai veikė iki šiol ir tai veiks, kol jūsų industrijos nesupurtys technologinis konkurentas, deja, tuomet jau bus per vėlu.

Taigi, šiuolaikiniai vadovai turi plėsti akiratį bei keistis kartu su technologijomis, įvedant reikiamas naujoves, keičiant įprastines valdymo struktūras, pardavimo schemas, iš naujo permodeliuojant savo paslaugų teikimo schemas, iki tobulumo išgryninti visus procesus, o svarbiausia vadovai privalo suprasti naująsias tendencijas, tų naujovių įtaką jų valdomai sferai ir atitinkamai modeliuoti misiją, strategiją, kurti veiksmų planus ir t.t.

Apibendrinimas

Mano nuomone, pirmoji technologijų banga leis optimizuoti bei sumažinti žmogiškojo kapitalo reikšmę daugelyje šiuolaikinių verslo sričių, kurios leis darbus nudirbti greičiau, reikės mažiau sąnaudų, galėsime ilgiau dirbti, tai yra vėliau išeiti į pensiją, efektyviau spręsti kai kurių darbuotojų trūkumo problemas. Žinoma, kai kurių darbų neliks, tačiau pradžioje tai bus kaip pagalbinė priemonė, kuri leis darbuotojams prisitaikyti bei laikui bėgant atpigins technologijas, o tada jau galimai būsime pasiruošę didžiuliam darbų praradimui bei daugelio verslo sričių nykimui. Visgi reikėtų nepamiršti, kad technologijos kuriamos dėl žmonių ir jos bus sėkmingos tik tuo atveju, jeigu bus kam ir iš ko jomis naudotis, todėl nereikėtų visko nuspalvinti tamsiomis spalvomis, kadangi tiek visuomenė, tiek verslas, tiek ir politikai turės priimti kompromisinius sprendimus. Ne mažiau svarbus aspektas yra tradicinių verslo sričių interesai, vis dar turime daug tradicinių verslo sričių, kurios yra turtingos, galingos ir įtakingos ir jos tikrai kovos su technologiniais verslais, kurie kėsinsis į jų rinkas. Aš tikrai tikiu, kad ilguoju laikotarpiu mes visi išlošime iš technologijų, žinoma, visa tai priklausys nuo gebėjimo susikalbėti ir priimti kompromisinius, visoms pusėms naudingus sprendimus.