Konkuruodamos dėl rinkų vienos įmonės šią kovą laimi, o kitos ne, nors dažnu atveju jos turi vienodas startines pozicijas. Kartais atsitinka taip, kad konkurencinę kovą pralošia ir įtaka sumažėja būtent tų įmonių, kurios turėjo geresnes sąlygas įeiti į veikiančią rinką. Kodėl taip yra? Kodėl vienos kompanijos yra lanksčios ir tinkamai išnaudoja susidariusias situacijas, o kitos ne? Taip atsitinka dėl daugelio priežasčių, tokių kaip tinkama valdymo ir organizacinė struktūra, kuri leidžia įmonei objektyviai vertinti pokyčius ir modeliuoti naujas strategijas bei taktinius veiksmus, nes sėkmingos įmonės daug dėmesio skiria procesų efektyvumui, jos labai gerai supranta savo vietą vertės grandinėje, jaučia kiekvieną vertės grandinės pokytį ir adaptuojasi. Tai pastebime ir grūdinių kultūrų rinkoje. Iki šiol grūdinių kultūrų prekyboje labai svarbus vaidmuo buvo skiriamas prekybininkams, kurie naudodamiesi fundamentalios arba techninės analizės metodais, bandydavo nustatyti pasiūlą ir paklausą, įsivertinti ar jiems aktualiu laikotarpiu tam tikra prekė yra pervertinta ar neįvertinta ir tuomet priima sprendimus dėl trumpos ar ilgos pozicijos. Tačiau, kad ir koks geras vertinimas, žiūrint per fundamentalios ar techninės analizės prizmę būtų atliktas, prekyba neįvyks be tinkamo sandorio įvykdymo.  Todėl ne mažiau svarbi sėkmingo verslo sudedamoji dalis yra tiekimo grandinė, kadangi ji leidžia sukurti ilgalaikį įmonės konkurencinį pranašumą, kurį, jeigu teisingai išskiriami prioritetai ir būtini akcentai, konkurentams sunku nukopijuoti ir konkrečių kontraktų vykdymas. Šiuo straipsnių nesigilinsime į rizikos valdymą, bei išvestinių priemonių naudojimą, bei fundamentalius ir techninius analizės metodus, didesnį dėmesį skrisime, atskirų tiekimo grandinės dalių procesams.   Pagrindinis įmonių tikslas modeliuojant tiekimo grandinės strategiją yra noras pasiekti vadinamą tiekimo grandinės viršplanį  (supply chain surpluss). Tiekimo grandinės strategijos kūrimas yra labai individualus ir skirtingas įvairiuose sektoriuose. Šiame straipsnyje norėčiau detaliau aptarti vieną iš pagrindinių agro verslo rinkos sudedamųjų dalių –  fizinę prekybą grūdinėmis kultūromis.

Grūdinių kultūrų tiekimo grandinės išklotinė ir rinkos ypatybės

Prieš pradedant kalbėti apie grūdų prekybos rinkos tiekimo grandinę, svarbu suprasti ir įvardinti visą maisto tiekimo grandinę (žr. į grafiką žemiau).

Nors tai ir gana paprasta grandinė, tačiau ji yra labai svarbi, kadangi grūdinės kultūros yra nepakeičiama apsirūpinimo maistu dalis, kurios įvairių maisto produktų pavidalu patenka ant žmonių stalo. Kaip matote iš paveikslėlio, tiekimo grandinė atrodo taip: ūkininkai augina įvairias grūdines kultūras, tuomet savo produkciją parduoda tarpininkams arba tiesiogiai gamykloms, kurios ją perdirba į gatavą produkciją. Tarpininkai šią produkciją parduoda vietinėje rinkoje arba į užsienio rinką maisto bei pašarų gamintojams, vėliau kitų grandinės dalyvių pagalba ši žaliava įvairių produktų pavidalu patenka vartotojams. Jeigu žaliava siunčiama iš kilmės šalies, tuomet grandinėje dažnai atsiranda papildomų tarpininkų, kurie sujungia žaliavą su produkcija, įsigyta aplinkinėse rinkose, ir siunčia per uostus į kitas rinkas. Šioje grandinėje tarp vidinio žaliavų pirkėjo ir užsienio gamintojo arba tarpininko dažnais atvejais įsiterpia ir grūdų brokeriai bei kitos finansinės institucijos, kurie veikia kaip sujungianti grandis,- apdoroja informaciją bei padeda rizikos valdyme. Tolimesnėje grandinėje dar gali būti ir smulkesnių žaidėjų, kurie žaliavą teikia įvairioms gamykloms, iš kurių jau paruošta produkcija vėlgi arba tiesiogiai, arba per tarpininkus atkeliauja į parduotuvių lentynas. Šiame sektoriuje dominuoja stiprūs pasaulio rinkos žaidėjai, kurie superka žaliavą iš daugelio pasaulio kraštų ir paskirsto ją tolimesnėms grandinės jungtims arba patys sunaudoja gamyboje. Vietinėje rinkoje veikiantys supirkėjai, dažniausiai  ūkininkams teikia visą paslaugų paketą: parduota trąšas, sėklas, agro techniką, teikia informaciją, konsultuoja ir t.t. Reikia pastebėti ,kad agro sektoriaus verslas, lyginant su aukšto pelningumo sritimis, nėra labai pelningas, kadangi reikia laikyti didžiules atsargas, kurios kai kuriais atvejais sandėliuojamos ilgesnį laiko tarpą, kainos dažnai svyruoja , todėl šios srities verslas yra labai priklausomas nuo kiekvienos tiekimo grandies efektyvumo ir kainų.

 Efektyvi tiekimo grandinė. Kas tai?

Tiekimo grandinės yra dviejų rūšių: reaktyvi, kai produktai klientus turi pasiekti greitai, todėl skiriama labai daug dėmesio buvimui arčiau kliento bei greitam prekių pristatymui, ir efektyvi, kai siekiama optimizuoti kaštus, kad jie būtų kuo mažesni, tačiau kartu nepamirštant kliento, šioje grandinėje labai svarbu efektyvi logistika, sandėliavimas, saugus žaliavos supirkimas. Kalbant apie grūdinių kultūrų rinkos tiekimo grandinę, būtina pabrėžti, kad ji privalo būti efektyvi iki pat perdavimo gamintojo stadijos, vėliau, artėjant prie kliento, priklausomai nuo produktų grupių, ji tampa vis labiau reaktyvi. Svarbus aspektas grūdų prekybos sektoriuje yra sezoniškumas, kadangi dažnu atveju kontraktai yra sudaromi į priekį, kol dar nežinome, koks bus derlius, ar pavyks juo apsirūpinti, ar bus pakankamai vietos sandėliuoti, kartais perkama net nežinant, ar bus poreikis,  todėl ypatingas dėmesys privalo būti skiriamas rizikos suvaldymui (Hedžingą) ir planavimui.

Dažniausios grūdinių kultūrų tiekimo grandinės problemos, kurios trukdo efektyvumui

Žinoma, kiekvienas atvejis yra skirtingas, tačiau praktikoje sutinkamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria supirkėjai kurias pašalinus arba sumažinus jų reikšmę, būtų galima pasiekti tiekimo grandinės efektyvumo, yra šios:

  • Sourcinimo, procurmento, logistikos bei pardavimų skyrių menkas bendrarbiavimas. Jeigu nėra tinkamo bendradarbiavimo tarp šių skyrių, tai yra sutrūkinėja informacija arba ji perduodama nepilna, sprendimai dažnai būna neteisingi, todėl grūdinės kultūros atgula ilgai į sandėlius, vėliau kai kurias rūšis  parduoti tampa vis sunkiau, strateginiai partneriai tampa nepatenkinti, neužtikrinama arba menkai užtikrinama žaliavų kokybė ir t.t. Svarbu nuo galios principo paremtų sprendimų pereiti prie strateginio požiūrio į tiekimo grandinės visumą.

  • Į strateginius tiekimo grandinės partnerius žiūrima iš galios pozicijos. Dažnai įmonėms trūksta strateginio sourcinimo. Kai nusprendžiama, kokie kriterijai yra svarbūs kiekvienam grandinės partneriui, vis dar galvojama tik apie kainą ir prieinamumą, tai yra, šiandien aš esu stiprus, todėl diktuoju savo sąlygas. Negalvojant apie strateginius tiekimo grandinės tikslus, neieškant būdų, kaip juos geriau pasiekti, kokius partnerius pasirinkti, kaip sumodeliuoti darbą ir vykdyti priimtus susitarimus, kad visos pusės iš to išloštų.

  • Ask, ask, ask – buy principas. Tai tikriausiai pati populiariausia technika, perkant logistikos bei kitas paslaugas. Pagrindinis šio metodo trūkumas yra tas, kad jis nėra paremtas ilgalaike įmonės strategija. Reikia įsivertinti, ar mažesnės kainos teikėjas sugebės užtikrinti saugumą bei savo įsipareigojimų tęstinumą. Ir atvirkščiai, jeigu mokama mažesnė kaina stipriam rinkos žaidėjui, svarbu išsiaiškinti, ar tai neturės įtakos tolimesniems jūsų santykiams.

  • Nesugebama identifikuoti savo vietos vertės grandinėje, todėl nesuformuojamos tikslios tiekimo grandinės strategijos. Svarbu suprasti savo vietą ir išsiaiškinti, dėl ko esate svarbūs šioje tiekimo grandinėje. Kalbant apie grūdų rinką, jūs privalote pasiekti efektyvumą penkiuose tiekimo grandinės elementuose: pirkti, saugoti, transportuoti, rūšiuoti, parduoti.

  • Viena tiekimo grandinė visiems produktams. Norint suvaldyti tiekimo grandinės efektyvumą, labai svarbu sukurti skirtingas tiekimo grandines atskiroms prekių grupėms, bei naudoti skirtingas strategijas ir taktinius veiksmus kiekvienai produktų grupei atskirai.

  • Neefektyvus logistikos tinklas. Šiame sektoriuje, lyginant su kitais, logistika yra efektyvi, kadangi vežami didelių gabaritų kroviniai, kurie transportuojami pilnomis auto mašinomis, geležinkelių transportu ir jūrų transportu, produkcija sandėliuojama daug  finansinių įdėjimų nereikalaujančiuose sandėliuose arba elevatoriuose. Tačiau šiuos procesus galima optimizuoti per efektyvų žaliavų judėjimo planavimą, masto ekonomiją, transportavimo rūšių efektyvų derinimą bei efektyvų sandėlių išdėstymą.

  • Vadovaujamasi gaisru gesinimu, o ne pro aktyviu požiūriu. Tikrai būna atveju, kai problemų numatyti neįmanoma, lieka tik greitas reagavimas siekiant sumažinti neigiamus padarinius. Tačiau ilgalaikė verslo praktika rodo, kad gaisrų gesinimas yra brangesnė opcija, lyginant su rizikos taškų identifikavimu ir tikslingu planavimu, siekiant minimizuoti klaidų riziką.

  • Pasenęs atsargų valdymo modelis. Žemės ūkio produkcija stipriai veikiama sezoniškumo. Todėl  pasitaiko atveju, kad produkcija sandėlyje užsibūna labai ilgai. Nepaisant to, kad rinkos žaidėjai draudžiasi riziką rinkoje, tačiau atsiranda papildoma rizika, dėl žaliavos sugadinimo sandėliavimo metu, jų kokybinių parametrų blogėjimo, bei finansinės rizikos dėl ilgų pozicijų, kurios gali būti veikiamos įvairių nenumatytų padarinių. Žinoma ,efektyvi tiekimo grandinė ir grūdinių kultūrų prekybos verslas,  tiesiogiai koreliuoja su didesniais atsargų likučiais. Tačiau, siekiant didesnio efektyvumo grandinėje, privalu peržiūrėti atsargų valdymo modelį, daugiau dėmesio skirti pardavimų ir operacijų planavimui (S&OP), analizei bei rizikos valdymui.

  • Neinvestuojama į technologinius sprendimus. Kaip jau minėjau anksčiau, žemės ūkio pardavimuose, kalbant iš supirkėjo pozicijos, grandinė yra gana paprasta, susidedanti iš mažai pozicijų, nevyksta nuolatinė gamyba ir distribucija, nėra akcijų, todėl nėra didelių atsargų svyravimų, nereikia nuspėti, kiek gaminti, kada laukiamas gamybos šuolis ir t.t. Taigi, labai didelių technologinių sprendimų, kurie mažintų atsargas, didintų tiekimo grandinės matomumą, leistų geriau prognozuoti paklausą, nereikia. Tačiau reikėtų pagalvoti apie technologinius sprendimus, kurie padėtų sourcinimui, žaliavų užpirkimui, optimizuotų logistinius procesus, sujungtų padalinius į vieną visumą.

Kaip ir minėjau, kiekvienas atvejis yra išskirtinis. Tačiau jūs privalote pakeisti savo mąstymą apie tiekimo grandinės valdymą, nuo mąstymo „kad tai yra tiesiog būtina išlaidų eilutė“ prie strateginio tiekimo grandinės valdymo požiūrio. Taip ilgainiui Jūsų veikla pasidarys efektyvesnė, grynesnė bei įgysite konkurencinį pranašumą.

Tiekimo grandinės paslaugų biuras, gali padėti įvertinti Jūsų įmonės tiekimo grandinę, priklausomai nuo verslo modelio ją paversti efektyvesne arba reaktyvesne, kad kuo geriau atitiktų konkretų verslo modelį bei šių laikų tendencijas.

Su mumis prasideda Jūsų tiekimo grandinės inovacijos

Maloniai prašome susisiekti su mumis, mes galime padėti!

Pasiruošę bendradarbiauti?