Kaip pasirengti galimam tiekimo grandinių paralyžiui, jeigu nebūtų susitarta dėl Brexito?

Brexitas –  viena pagrindinių pastarųjų metų temų. Situacija nuolatos keičiasi, atsiranda vis daugiau netikėtumų ir žinių. Netgi šiuo metu, kai rašau šį straipsnį, situacija vėl gali būti pasikeitusi. Kol kas aišku tik viena, kad niekas neaišku: ar Didžioji Britanija pasitrauks be susitarimo, ar bus paspausta pauzė derybose, o gal visgi Britanija sugalvos likti ES. Nežinomųjų tikrai daug. Jeigu nesate arčiau žmonių, kurie šiuos sprendimus modeliuoja, tai tikriausiai, kaip ir daugelis mūsų, esate nežinomybėje. Šiuo straipsniu nenoriu moralizuoti dėl paties Brexito teisingumo. Didžioji dauguma Jungtinės Karalystės žmonių nusprendė palikti Europos Sąjungą ir į jų nuomonę politikai privalo įsiklausyti, o ar tai buvo teisingas sprendimas ar ne, parodys ateitis. Žinoma, nuo to verslui ne lengviau, šis draskymasis ir neapsisprendimas, kuria kryptimi judėti, yra pragaištingas, kadangi verslas nežino, kaip elgtis ir kaip modeliuoti savo tiekimo grandines. Yra prarandamas laikas, o tai sąlygoja konkurencingumo mažėjimą.  Vienintelis geras patarimas, kurį protingas žmogus galėtų duoti šioje situacijoje, tai yra tikėtis geriausio ir ruoštis blogiausiam. Šiame straipsnyje bandysime pamodeliuoti, su kokiais iššūkiais susidurs tiekimo grandinės ir logistika bei kaip galėtumėte užkirsti tam kelią.

Labiausiai tikėtini Brexito modeliai ir kaip tai paveiks tiekimo grandines

Kodėl Brexitas verčia nerimauti įmones, kurios turi tarptautines tiekimo grandines? Todėl, kad atsiras vienoka ar kitokia, priklausomai nuo susitarimo, muitinės kontrolės zona, galimai atsiras papildomų mokesčių, reikės keisti prekybos ir žaliavų įsigijimo sutartis. Visa tai sąlygos vienokios ar kitokios patirties įmonėse trūkumą: atsiras sandėlių deficitas ir tinkamo darbo kolektyvo trūkumas, galimai reikės ieškoti naujų rinkų žaliavoms įsigyti ir savo produkcijai parduoti. Dėl LEAN ir Just in time modelių kai kurios įmonės patirs  tiekimo grandinės sutrūkinėjimą, pasienyje susidarys eilės, bus sugaištama daug brangaus laiko.

Tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko jaučiama panika, kadangi muitinės kontrolės zona pailgins produktų pristatymo terminus. Šis veiksmas gali turėti milžiniškų pasekmių, nes domino principu paveiks daugelį tiekimo grandinės elementų.

Nežinau, kokį modelį ruošiasi išsiderėti Britanija, galimai jiems tikrai pavyks rasti kažkokį išskirtinį kompromisą, bet kaip bebūtų, aš matau realius du variantus:  norvegiškas modelis ir visiško atsikyrimo modelis, kuris būtų panašus į Europos produktų eksportą į trečiąsias šalis (Rusiją, Baltarusiją ir t.t.). Išskirsime kiekvieną iš jų atskirai.

Norvegiškas modelis.

Šio modelio esmė ta, kad žmonės ir kroviniai iš Europos Sąjungos į Norvegiją juda laisvai, didžioji jų dauguma nėra apmokestinami muitų mokesčiais. Šio modelio esmė tokia, kad nėra fizinio vilkikų, kurie vyksta į šalį, patikrinimo, reikalinga tik tranzitinė deklaracija bei kiti kilmę įrodantys dokumentai arba kitokie leidimai, priklausomai nuo produktų rūšies. Šio modelio privalumas yra tas, kad prie sienos nėra gaištamas laikas. Labai tiksliai neįvardinsiu papildomų laiko sąnaudų, kurios reikalingos papildomai dokumentacijai suforminti: sąskaitos išrašymui, kilmės sertifikato išėmimui,  tranzitinės deklaracijos suforminimui. Apytiksliai galėtų papildomai užtrukti apie 1-2val. įskaitant dokumentų paruošimą. Pats vilkikas sugaišta gal 1val. papildomo laiko, tai  tikrai nėra tragedija, vairuotojo darbo diena labai nenukenčia, nes tuo metu galima ilsėtis ir bendras darbo laikas nesutrumpėja. Dirbant pagal šį modelį įmonėms nebūtų didelė tragedija, kadangi nereiktų analizuoti muitinės mokesčių ir spręsti, ar būsime konkurencingi ar ne. Logistiniai kaštai, žinoma, padidėtų, reikėtų papildomų žmogiškųjų išteklių , atsirastų papildomi mokesčiai muitinės tarpininkams. Tai pat manau, kad daugumai įmonių nereikėtų papildomai investuoti į sandėlius, tačiau čia jau tektų atskirai modeliuoti, kaip jas paveiks tas papildomas laikas ir padidėjusi logistikos kaina.

Visiško atsiribojimo modelis.

Šis modelis būtų tikrai kur kas įdomesnis ta prasme, kad reikalautų daug papildomų išteklių ir kai kurioms įmonėms tai būtų tikra katastrofa. Taigi, sakykime, britai nusprendžia atsiriboti nuo ES, įsiveda pilną muitinį patikrinimą prekėms bei nustato muitinės tarifus prekėms iš Europos Sąjungos, o Europos Sąjunga nustato tarifus prekėms iš Didžiosios Britanijos.

Jeigu pradėtume analizuoti tarifų klausimą, tai aš manau, kad būtų galima parašyti atskirą knygą. Teoriškai įsigaliotų tipiniai tarifai, kurie šiuo metu taikomi kitoms trečiosioms šalims, tačiau niekas negali garantuoti, kad neprasidėtų tarifiniai karai ir jau tuomet situacija labai komplikuotųsi. Tai vien šis klausimas kiekvieną įmonę verčia nerimauti, nes realiai nėra aišku, kokiu tarifu bus apmokestinamos žaliavos ir galutiniai produktai, todėl nėra aiškumo, kaip reikės keisti savo tiekimo grandines, kad pasisektų geriau prisitaikyti prie šios situacijos. Reikia tik įsivaizduoti, kad Britanijos gamintojai, išgirdę, kad bus taikomas šešių procentų tarifas žaliavoms, o ateities kontraktai jau sudaryti, tai,  manau, būtų lengvas šokas.
Nemažiau svarbūs bus ir pervežimo bei deklaravimo kaštai. Tikrai pakils pervežimo tarifai, nes prie sienos turėsime eiles, tai reiškia, kad vežėjai sugaiš daugiau laiko, o tai sąlygos frachtų didėjimą. Prie šių kaštų taip pat prisidės ir muitinės tarpininkų išlaidos.

Dėl pailgėjusių pristatymo terminų reikės papildomų investicijų į logistikos tinklą, kadangi reikės keisti tiekimo grandines, kadangi galimai pasikeis eksporto ir importo geografija. Pristatymo terminų pailgėjimas sąlygos tai, kad reikės laikyti didesnes gatavos produkcijos ir žaliavų atsargas, tai, žinoma, sąlygos papildomą sandėliavimo poreikį bei atsiras papildomi pinigų naudojimo kaštai. Sandėliavimo paslaugas teikiančios įmonės gali džiaugtis, uždarbio tikrai bus, tačiau šiuo atveju net jos nesidžiaugia, nes laiko pasiruošimui nėra. Norint apsirūpinti žaliava greičiausiai reikės įdarbinti papildomus logistinius kanalus, nebeužteks gabenti vien sausuma arba jūra, reikės pradėti derinti skirtingus pristatymo metodus.

Nereikėtų atmesti ir žalos aplinkai, kuri, žinoma, atsiras dėl eilių prie sienų. Būtina atsižvelgti ir  į tai, kad Didžioji Britanija yra sala,  turime tik 4 kelius ten patekti: Euro tuneliu, keltu, oru ir per uosto krovos kompanijas, tad variantų tikrai nėra daug. Automobilių  kamščiai gali sukelti labai didelių ir sunkiai numatomų padarinių.

Na ir paskutinis, bet ne lengviausias iššūkis –  tai apsirūpinimas talentais. Dabar dirbantys žmonės tikriausiai neprisimena laikų, kai reikėjo laukti eilėse prie muitinės ir nežino, ką reiškia vilkikų eilės prie sienų. Todėl reikės rasti darbuotojų, kurie turi patirties dirbant su tarptautinėmis tiekimo grandinėmis ir su muitiniais formalumais dirbant su trečiosiomis šalimis.  Dėl jų, žinoma, kovos ir kitos įmonės, todėl reikės skirti papildomo dėmesio kolektyvo mokymams. Talentų apsirūpinimo problemą ir kompetencijos trūkumą pajaus ne tik privačios įmonės, bet ir pati Britanijos vyriausybė bei logistikos bendrovės, kadangi reikės papildomų muitinės, pakrančių apsaugos, teisininkų, mokesčių administratorių ir kitų darbuotojų.

Pasiūlymai.

Tikriausiai galėtume rasti ir daugiau vietų, kuriose bus pokyčių, aš įvardinau pagrindinius ir skausmingiausius. Pateiksiu išlikimo planą, kuris bus aktualus, kad ir kokį variantą iš aukščiau aptartų Didžioji Britanija pasirinktų.

Išlikimo planas:

  • Aktyvus bendradarbiavimas su valdžia ir visuomeninėmis organizacijomis. Kaip ir minėjau, ši situacija sėja didžiulę paniką, kai nėra aiškumo ir supratimo, kuria kryptimi judės Britanija, įmonės negali priimti sprendimų. Juk negalima pradėti investicijų į logistikos tinklą, kol nežinai, ko tikėtis. Todėl riekia kalbėtis ir aiškintis, ko galime laukti.

  • Bendraukite su savo užsienio partneriais. Pradėkite bendrauti su savo partneriais, išsiaiškinkite, ar jie turi visus reikalingus dokumentus, leidimus, EORI kodą ir ar galėsite su jais dirbti po išstojimo. Jeigu neturi, pradėkite diskusiją, kaip įsigyti reikiamus leidimus.

  • Peržiūrėkite tipinius pasaulio organizacijos muito mokesčius jūsų prekėms. Peržiūrėkite tipinius tarifus, kuriuos ES taiko trečiosioms šalims, žinoma, juos valstybės galės nustatyti kaip pageidauja, tačiau, pradžioje tikėtina, kad bus vadovaujamasi šiomis gairėmis. Šio įrankio pagalba galėsite įsivertinti, kaip tarifo padidėjimas paveiks jūsų galutines produktų kainas bei galėsite pradėti modeliuoti alternatyvas.

  • Talentų paieška ir ruošimas. Jeigu jūsų įmonėje tiekimo srityje dirbantys žmonės neturi patirties dirbant su tarptautinėmis tiekimo grandinėmis, investuokite į jų mokymus iš anksto, taip galėsite įgyti konkurencinį pranašumą ir galėsite greičiau reaguoti bet kuriuo iš šių atveju. Jeigu jūsų įmonėje trūksta žmonių, kurie dirbtų su tarptautinėmis tiekimo grandinėmis, pats laikas pradėti domėtis, iš kur jų gauti.

  • Įsivertinkite logistikas tinklą. Kaip ir minėjau, kol nėra aiškumo, planuoti bet kokias investicijas į logistikos tinklą būtų nelogiška. Tačiau šiame etape jau būtų pravartu įsivertinti esamą situaciją. Įsivertinkite papildomus transportavimo metodus, kuriais galėtumėte transportuoti savo produktus bei atsivežti žaliavas. Įsivertinkite, ar pavyks apsirūpinti papildomai sandėliais, jeigu jų reikėtų. Pradėkite ieškoti reikiamų 3PL, 4PL ir galimai 5PL partnerių. Paklauskite savo dabartinių bendrovių, kurios atlieka transportavimo paslaugas, ar jie turės reikiamus leidimus dirbti ir vežti krovinius į trečiąsias šalis.

  • Sourcinimo, procuremento ir prekybos B strategijos sukūrimas. Peržiūrėkite savo importo ir eksporto žemėlapius, jeigu reikės keisti geografiją, kaip tai veiks jūsų verslą ir kokius naujus procesus reikės sukurti. Įsivertinkite savo žaliavas ir produkciją, kaip galimi tiekimo trukdžiai paveiks gamybą, prekybą. Įvertinkite kitus tiekimo bei paradavimų kanalus, kaip tai pakeis galutinę kainą.

  • Jeigu įmanoma, Brexito dieną neplanuokite vežimų. Žinoma, šis punktas yra lengvai nurodomas, bet sunkiai įgyvendinimas, tačiau įsivertinkite patys, jeigu visgi įvyktų kietasis Brexito variantas, o kelyje jūs turėtumėte žaliavos, vežamos į Didžiąją Britaniją arba iš jos į ES, tai galimai šie kroviniai užstrigs, tada kils problemų dėl prastovų, krovinio sugadinimo (maisto produktų atžvilgiu) bei kitų nenumatytų atvejų. Kaip suprantu, paskambinti tikrai neturėsite kam, nes telefonai tuo metu bus „karšti“ ir nebus pakankamai žmogiškųjų išteklių, padedančių konkrečioje situacijoje, tuo labiau, kad konkrečių atsakymų niekas gali ir neturėti.

Apibendrinant norėčiau pasakyti, tikiuosi, kad visgi ši situacija nebus tokia baisi, kaip įsivaizduojame. Iš kitos pusės į kiekvieną kliūtį reikėtų žiūrėti kaip į galimybę. Iš šios situacijos gali išlošti logistikos sektoriuje veikiančios įmonės. Iš to išlošti gali ir kiti rinkos dalyviai, kadangi įmonės, kurios sugebės greičiau sureaguoti, įgis konkurencinį pranašumą.  Jeigu neįvyks nei vienas iš aptartų scenarijų, tai aukščiau aptartų punktų įgyvendinimas bus puikus streso testas jūsų įmonei, net jeigu jų neprireikės –  patirtis išliks.

Tiekimo grandinės paslaugų biuras gali padėti jums rasti efektyvias tiekimo grandinių strategijas ir įvertinti jūsų logistikos tinklą bei apmokyti jūsų kolektyvą.

Jūsų tiekimo grandinės tvaraus augimo strategija gali prasidėti kartu su mumis!

Susisiekite su mumis, mes galime padėti.

Tomas Ananjevas

email: tomas@scsbureau.com

Tel: +370 698 80 856

www.scsbureau.com

Pasiruošę bendradarbiauti?

2019-03-14T17:44:29+00:00